Iš kartos į kartą

...Mūsų laiką užpustė žiema Ledo rūmais virto miškai Kas pažadins iš miego ir ugnį įkurs Kai sugaus pranašysčių ragai?... ...Kas nespėjo pabusti aušroj Ugnyje praregės pirmakart Ką pamato akis išsiilgus tiesos Ką lūpos nori ištart?... Kiekviena akimirka, tartum paskutinė Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus, Liko tik širdis viena išdegintoj krutinėj, Plaka tiktai bugnai vėl į kovą kviečia mus! ...Mūsų laukia kažkas tolumoj Tai ne žmonės ir ne žirgai Tai šėšėliais pavirtę, juodai nusidažę Galingi pasaulio stulpai. ...Ar išdrįstum į prarają šokt? Ar pakeltum akis į mane? Savo gyvybę iškeistum į tai, Ką troškai žinot visada?... Ar tai teisybė?... Ar tai vienatvė?... Ar tai tikrovė?... ....Ar tai laisvė?... ...Mūsų pėdos - laiko ženklai Tai tik dulkės ir pelenai Kiek beeitum pirmyn atsisukęs atgal Saulę ugny pamatai... ...Kur mus veda kranklio pati Baigias kelias ir stoja tyla Pilkapių vėjais pavirsta naktis Tai mūsų mirties valanda... Kiekviena akimirka galbūt paskutinė, Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus Viskas ką turi - tiktai širdis tavoj krutinėj Viskas ką žinojai iki šiandien – nesvarbu...

Submitted by Lake of Tears — Apr 25, 2025

Atlekia elnias, virš jūrų vandenų, Sidabro kanopom ledus žemėn skelia. Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse, Pažadina vėjus, parodo jiems kelią... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis... Atlekia elnias, virš klonių ir miškų, Prabudus iš miego jį sveikina žemė. Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse, Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis... Elnias, šakotais ragais, Devynios karūnos – dangaus žibūriai. Auksu sužibo dangus, Jis parneša saulę ant savo ragų! Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa, Tai dega per amžius ugnis pirmapradė. Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse, Ant rago devinto – kalviai kala... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis...

Submitted by Lake of Tears — Apr 25, 2025

Sulauk kol akmenį suskaldys daigas Nesensta akys amžius stebinčios tave Susikerta keliai ir viskas baigias Prasideda iš naujo nesibaigianti diena... Tiek prakeikimų kraujas nuodytas atlaikė Atleido priešams šitiek deginta širdis Pasvirę ąžuolai išsitiesia į dangų Jūs likot vakar, mes keliaujame pirmyn... Ugnis sujungia mūsų protėvius į vieną Vanduo ir laikas šito kraujo nenuplaus Tvirti kaip siena stojam iš kartos į kartą Mes buvom, esame ir liksime Visiems laikams! Paduoda vėliavą nesudrebančios rankos Klaupiu ant kelio prieš didybę tų dienų Ratu gurkšnojam midų iš kartos į kartą Tėvai, senoliai, sūnūs, mes galingi kai kartu...

Submitted by Corpse Grinder — Apr 25, 2025

Kam linksta virš kelio medžiai, Ženklais nudabintos padangės, Šaltiniai pagirdo nelauktą, Ištroškusį klupdo pančiai. Pabunda malūno sparnas, Velniai girnų akmenį tašo Margoji surinko nuodus Ranka sudrebėjo grąsant. Virš ąžuolo slypi erdvės, Nematantys šianakt nersis... Beginklis perlaužia strėlę, Krankliai jau renkasi spręsti... Ką jaučia pamatęs šviesą, Nudegusios rankos negyja, Pavirto į ugnį priešai, Dar liko akis paskutinė... Sugaišo vieną gyvybę, Jau laikas kamanas segti, Kaip nors suspėt iki ryto, Žvaigždes į dangų pažerti. Sustoja girdintis tylą, Žirgais pasiverčia bangos… Tik pergalę deda į vidų, Tos pačios nudegintos rankos… Melas žadina skausmą, Skausmas žadina drąsą, Tik drąsūs laimi kovą, Tik pergalė drasko melą! Suprato priekalas kūjį, Užkaitino ašmenis žaizdras, Aidais skaudėjo liežuvis, Prikastas negyvo veido. Iš miško išėjęs elnias, Atidavė saulę ratams, Sudegino dangų žvaigždės, Išaušo rytas bematant…

Submitted by NecroLord — Apr 25, 2025

Trenks pelenais iš giedro dangaus Dunda titnago ratai... Žers kibirkštim kruvinom suliepsnos Jo vežimas jau lekia... Puls, šypuliais pasipils iš dausų Iš padangių jo kelias... Seks, prisimins per metų metus, Kas galybę jo matęs... …Per amžius primindamas griausmą, Eikliausiu žirgu savo motinos, Ryžtingai iškilo į aukštį, Kur driekiasi begalės tolimos. Užtraukęs šešėlius beribius, Nakty neaprėpiamoj drebino dangų, Atkėlė vartus ąžuolinius, Sutvėrė dausas visagalės jo rankos… Kauks viesulais strėles savo sės Dunda titnago ratai... Degs šviesuliais virš padangių nušvis Akmeninis jo kalnas... Kils į dausas amžinais vakarais Užvaldydamas naktį... Vėl nusileis, virš žemių prajos Jo vežimas jau matos...

Submitted by SerpentEve — Apr 25, 2025

Kas mane išlaisvino? Išdrįso pažadint iš miego gilaus, Ne veltui tikriausiai... Žinojot, ką gausit... Ko mane išjudinot? Galingi kalnai sujudėjo, drebėjo, Ne veltui prikėlėt... Pabėgti norėjot?... Audra....audra.....audronaša... Kam mane prisišaukėt? Ramybė, tyla, pasitraukia iš slėnių, Ne rytas išauš... Ne saulė nuraus... Kur mane įkalinot? Tamsybėje sielų sukaustytų ledo, Ne laukit malonės.... Ne laukit rytojaus.... Audra....audra.....audronaša...

Submitted by Finntroll — Apr 25, 2025

Ieškokite senio gudraus, Kuris pasakys, kada baigiasi Jūsų... laikas... Vienintelę akį primerks, Žvaigždė į gelmes pasinėrusi Naktį... skaito... Prasideda mano ruduo, Vilkų pėdomis pasitinka Raudonos... žaizdos... Sudrumstas šaltinio vanduo, Parodys, ko tavo gyvenimas Vertas... vertas... Mačiau kaip ilsėjosi vaškas, Kaip ašmenys smigo į akmenį Kietą... kietą... Prisimenu tuos laikus, Kai ąžuolas lapais žaliavo, Gudžią... žiemą... Atmerkė akis nesulaukus, Miegojus ant pilkapių Deivė, Jos laiką užbėrė žmonės, Palaidoję savo tiesą. Pabudo, šukavo plaukus, Audras sūkuriavo virš svieto, Iš kaulų supylė krantą, Žariją į židinį sviedė. Burtai, burtai, burtai... Žvėrys laukiniai pasibaidė tylos, Krintantis lašas užšalo, Pavirto į kraują žolė, Išaušo stebūklų metas...

Submitted by The Void — Apr 25, 2025

Vardan tų, kurie krito, Neleidę užgest iki ryto, Ugnim grudinę valią, Tamsoj pasilikt negali... Vardan tų, kurie laukė, Vilkais staugė, Atgal nerado sau kelio Stovėjo tvirtai iki galo... Ir imk... Mano balną, žirgą melną, Kraujo delną, ženklą, nori paslėpti randą? Begalė metų pavirto į saują šaltinio vandens, Ledinio vandens.. Ir tark... Medžio vardą, vėjo vardą, Aštrų kardą, prasmę randa, kelias į krantą, Begalę žingsnių į niekur ir vis dar ant kojų, Į priekį, į priekį, pirmyn... Vardan tų, kurie nešė, Ugnim vardus užrašė, Vardan praradusių viską, Akių šviesa tebetviska... Vardan paskutinio lašo, Gyvybė mirties atsiprašo, Išeina į vakarus saulė, Pirmyn! ... į aną pasaulį.....

Submitted by Pestilence — Apr 25, 2025

Juodus akmenis ridena Į pakalnę amžinai Slysta žemė iš po kojų, Kalnas stiebiasi aukštai... Kas įkops, kas pašauks iš anapus? Ką pakvies, kam ranką paduos... Suminti juodi takai Man ir tau... Supilti juodi kalnai Man ir tau... Nenutyla juodos sielos, Laukia degantys keliai, Taip sumintos mūsų dienos, Suminti juodi takai.... Kas įkops, kas pašauks iš anapus? Ką pakvies, kam ranką paduos... Suminti juodi takai Man ir tau... Supilti juodi kalnai Man ir tau...

Submitted by Cyberwaste — Apr 25, 2025